Nauji Gamelement namai

Sveiki,

Mes nesustojome, o persikėlėme į naują erdvę. Žingsnis po žingsnio siekiame užsibrėžto tikslo, todėl persikraustėme iš “WordPress“ blogų platformos į atskirą serverį, kuriame galėsime nesuvaržytai gerinti Gamelement puslapį, bei jo turinį. Nuo šiol mus rasite:

Jei Tu jauti, kad turi kuo pasidalinti su žaidėjų bendruomenę ir nori save išreikšti, parašyk mums – gamelementas@gmail.com

Days Gone – [Pirmas Įspūdis]

Playstation 4 išskirtinai kurtas žaidimas “Days Gone“ iš karto įgavo neigiamą atspalvį visuomenės akyse. Pristatytas E3 parodoje, žaidimas buvo nusėtas panašiomis frazėmis – “dar viena zombių kapoklė“, “ką šis žaidimas siūlo naujo?“, “nykus žaidimo pasaulis“. Nors kūrėjai stengiesi įnešti daugiau optimizmo prieš žaidimo startą, tačiau daugelis buvo prie tos pačios nuomonės, kad pirmiausia reikia sulaukti įvertinimų, o tada bus matyti.

Tik pasirodęs, žaidimas “Days Gone“ buvo “paskandintas“ pesimistinių žodžių jūroje. Visada sunku sugriauti mitą, nes tai “žinomi“ apžvalgininkai. Tačiau pasidomėjus, kaip dirba šiuolaikinė žaidimų industrija ir kaip apžvelgiami žaidimai, darosi neramu. Dažniausiai dėl laiko stokos, dalis yra plagijuojama, iškraipoma, nukrypstama visiškai į kitą tematiką ir paleidžiama į eterį. Taip atsitiko ir su studijos SIE Bend Studio žaidimu “Days Gone“, kuris patyrė “linksmųjų kalnelių“ efektą. Apžvalgininkai kritikuoja, o žaidėjai džiaugiasi. Praleidęs pirmas 15 valandų žaidime, pabandysiu atsakyti ar verta žengti į “Days Gone“ pasaulį.

Toliau skaityti “Days Gone – [Pirmas Įspūdis]“

The Division 2 – Penki Prieš

Nors mano žaidimų pasaulis apsisuko 180 laipsnių kampu, bet jis nė ką prastesnis nei prieš tai buvęs. Ir visada žinau, kad galiu sugrįžti atgal, nes žaidimai nesensta. Jie kaip gerai brandinamas vynas, net ir po n (nesuskaičiuojama) metų išlaiko kokybės kartelę. Jei išleidai šedevrą, jis ir po daugelių metų liks proanūkių memuaruose (gal per saldžiai pasakyta). Tačiau net ir tarp geriausių butelaičių, pasitaiko prastai išlaikytų. Panašiai yra ir su žaidimais. Tik šiais laikais, dažnai gali pakalti ir paglaistyti, kaip pvz. “No Man’s Sky“. Ir kūrinys, kad ir po kelerių metų, tampa visai įdomus. Tik klausimas ar turėsite tiek kantrybės?

Toliau skaityti “The Division 2 – Penki Prieš“

The Division 2 – Penki Už

Kartais gyvenimas pasisuka visiškai kitokia linkme, nei esi jį suplanavęs. Taip į mano žaidimų pasaulį įsisuko kompanija “Ubisoft“. Viskas prasidėjo nuo “Far Cry 5“. Patiko. Margas ir besikeičiantis pasaulis, o ir veiksmo kaip gerame nuotykių filme. Tada visame gražume pasirodė “AC: Odyssey“. Didelis pasaulis, nuostabi kovos sistema ir daugybę smulkių detalių. Žaidžiu dar ir šiandien. Nauji metai, nauji galvosūkiai. Susidariau net sąrašą, ką šiais metais maigysiu. Bet iš dangaus nusileido “The Division 2“, o ir kompanija pasisiūlė. Teko srėbti košę. Pabandysiu atsakyti ar verta lįsti į šitą “košę malošę“. Tad pirmyn narsuolį/narsuolę, lekiam į Takeši pilį “The Division 2“ žaidimą!

Toliau skaityti “The Division 2 – Penki Už“

Manga – Devilman [Apžvalga]

Nežinomybė visada kausto mūsų smegenų ląsteles. Susidūrus su ja, mūsų protas bando improvizuotai paaiškinti jos pasekmę. O emocija, kuri mus užplūsta susidūrus su nežinomuoju, yra baimė. Ji atsiranda dažniausiai dėl perdėtai įsivaizduojamo pavojaus. Tačiau prigimtinė reakcija visais įmanomais būdais bando nustelbti mūsų protą. Ko pasekoje organizmas imasi vadovautis saugumo instinktais.

Užsimerkite. Įsivaizduokite, kad šiuo metu pasaulį užplūsta demonai. Būtybės nuo kurių “plaukai piestu stojas“. Padarai, kurie yra susikryžminę su įvairiausiais gyviais. O pasaulis trimituoja “Žmonija stoja į kovą, už savo išlikimą“. Mes ar demonai, išliktume šiame pasaulyje?

Toliau skaityti “Manga – Devilman [Apžvalga]“

Retro – Moon Crystal – [NES] [Apžvalga]

“Nintendo“ vaikystėje man suteikė daug įsimintinų akimirkų. Nors ir apie šią žaidimų kompaniją būdamas vaikas nieko nežinojau, tačiau jos “vaisiai“ nuguldavo mano namuose. Kadangi “Nintendo Entertainment System“ (Sutrumpintai “NES) nė vienas neturėjome, tai “klonai“ mums suteikė tą patį džiaugsmą, ką 90-ųjų laikų vaikams, kurie turėjo originalias NES konsoles. Kadangi buvome pypliai, tai disketės keliaudavo iš vienų rankų į kitas, taip supažindinant mus su vis didesnę “Nintendo“ žaidimų biblioteka. Tuo metu apie žaidimų vertimus irgi nieko nebuvome girdėję, tad svarbiausia buvo įstatyti disketę ir pliekti viską iš eilės. O kartą eilė atėjo nuotykių žaidimui “Moon Crystal“.

Toliau skaityti “Retro – Moon Crystal – [NES] [Apžvalga]“