Nors mano žaidimų pasaulis apsisuko 180 laipsnių kampu, bet jis nė ką prastesnis nei prieš tai buvęs. Ir visada žinau, kad galiu sugrįžti atgal, nes žaidimai nesensta. Jie kaip gerai brandinamas vynas, net ir po n (nesuskaičiuojama) metų išlaiko kokybės kartelę. Jei išleidai šedevrą, jis ir po daugelių metų liks proanūkių memuaruose (gal per saldžiai pasakyta). Tačiau net ir tarp geriausių butelaičių, pasitaiko prastai išlaikytų. Panašiai yra ir su žaidimais. Tik šiais laikais, dažnai gali pakalti ir paglaistyti, kaip pvz. “No Man’s Sky“. Ir kūrinys, kad ir po kelerių metų, tampa visai įdomus. Tik klausimas ar turėsite tiek kantrybės?
Žyma: Third Person Shooter
The Division 2 – Penki Už
Kartais gyvenimas pasisuka visiškai kitokia linkme, nei esi jį suplanavęs. Taip į mano žaidimų pasaulį įsisuko kompanija “Ubisoft“. Viskas prasidėjo nuo “Far Cry 5“. Patiko. Margas ir besikeičiantis pasaulis, o ir veiksmo kaip gerame nuotykių filme. Tada visame gražume pasirodė “AC: Odyssey“. Didelis pasaulis, nuostabi kovos sistema ir daugybę smulkių detalių. Žaidžiu dar ir šiandien. Nauji metai, nauji galvosūkiai. Susidariau net sąrašą, ką šiais metais maigysiu. Bet iš dangaus nusileido “The Division 2“, o ir kompanija pasisiūlė. Teko srėbti košę. Pabandysiu atsakyti ar verta lįsti į šitą “košę malošę“. Tad pirmyn narsuolį/narsuolę, lekiam į Takeši pilį “The Division 2“ žaidimą!