The Division 2 – Penki Už

Kartais gyvenimas pasisuka visiškai kitokia linkme, nei esi jį suplanavęs. Taip į mano žaidimų pasaulį įsisuko kompanija “Ubisoft“. Viskas prasidėjo nuo “Far Cry 5“. Patiko. Margas ir besikeičiantis pasaulis, o ir veiksmo kaip gerame nuotykių filme. Tada visame gražume pasirodė “AC: Odyssey“. Didelis pasaulis, nuostabi kovos sistema ir daugybę smulkių detalių. Žaidžiu dar ir šiandien. Nauji metai, nauji galvosūkiai. Susidariau net sąrašą, ką šiais metais maigysiu. Bet iš dangaus nusileido “The Division 2“, o ir kompanija pasisiūlė. Teko srėbti košę. Pabandysiu atsakyti ar verta lįsti į šitą “košę malošę“. Tad pirmyn narsuolį/narsuolę, lekiam į Takeši pilį “The Division 2“ žaidimą!

Toliau skaityti “The Division 2 – Penki Už“

Manga – Devilman [Apžvalga]

Nežinomybė visada kausto mūsų smegenų ląsteles. Susidūrus su ja, mūsų protas bando improvizuotai paaiškinti jos pasekmę. O emocija, kuri mus užplūsta susidūrus su nežinomuoju, yra baimė. Ji atsiranda dažniausiai dėl perdėtai įsivaizduojamo pavojaus. Tačiau prigimtinė reakcija visais įmanomais būdais bando nustelbti mūsų protą. Ko pasekoje organizmas imasi vadovautis saugumo instinktais.

Užsimerkite. Įsivaizduokite, kad šiuo metu pasaulį užplūsta demonai. Būtybės nuo kurių “plaukai piestu stojas“. Padarai, kurie yra susikryžminę su įvairiausiais gyviais. O pasaulis trimituoja “Žmonija stoja į kovą, už savo išlikimą“. Mes ar demonai, išliktume šiame pasaulyje?

Toliau skaityti “Manga – Devilman [Apžvalga]“

Playstation Vita ain’t sh*t – I dalis [Apžvalga]

2019 metai, kai Sony oficialiai paskelbė, kad Playstation Vita gamyba bus nutraukta ir kompanija apleis konsolę. Vita gyvavimas yra įdomi istorija, nors tai nėra pagal pardavimus pasisekusi ir galbūt paskutinė Sony nešiojama konsolė. Tačiau jinai paliko savo pėdsaką žaidimų istorijoje. Man pačiam Vita primena tokias konsoles kaip Sega Dreamcast ir Nintendo Gamecube, kurios žvelgiant į pardavimus nebuvo sėkmingos, tačiau iki šios dienos yra vertinamos žaidėjų. Todėl ją norėčiau apžvelgti ir parašyti. Šį straipsnį išskirsiu į dvi dalis: viena bus Vita aprašymas ir istorija, o kita bus mano asmeninė patirtis su šia konsole ir mano nuomonė apie ją.

Toliau skaityti “Playstation Vita ain’t sh*t – I dalis [Apžvalga]“

Light fingers – vok iš draugų, Mario party profesionalams [Pirmas įspūdis]

Tas milžiniškas malonumas kurį gali suteikti žaidimai skirti mėgautis su draugais, yra galimybė išbandyti jūsų draugystę. Gal nusprendei “laivų mūšyje” sunaikinti popierinę brolio flotilę. Ar nori paragauti artimo ašarų, kai patekęs į tavimi pasitikinčio žmogaus “Minecraft“ serverį viską užpili lava. O gal “Mortal Kombat” serijoje būsi nindzė mėginantis išlupti stuburą savo draugui? Va tas blogis su kuriuo žaidi ir yra vienas iš dviejų kelių patirti malonumą žaidžiant žaidimus kartu.

Toliau skaityti “Light fingers – vok iš draugų, Mario party profesionalams [Pirmas įspūdis]“

Retro – Moon Crystal – [NES] [Apžvalga]

“Nintendo“ vaikystėje man suteikė daug įsimintinų akimirkų. Nors ir apie šią žaidimų kompaniją būdamas vaikas nieko nežinojau, tačiau jos “vaisiai“ nuguldavo mano namuose. Kadangi “Nintendo Entertainment System“ (Sutrumpintai “NES) nė vienas neturėjome, tai “klonai“ mums suteikė tą patį džiaugsmą, ką 90-ųjų laikų vaikams, kurie turėjo originalias NES konsoles. Kadangi buvome pypliai, tai disketės keliaudavo iš vienų rankų į kitas, taip supažindinant mus su vis didesnę “Nintendo“ žaidimų biblioteka. Tuo metu apie žaidimų vertimus irgi nieko nebuvome girdėję, tad svarbiausia buvo įstatyti disketę ir pliekti viską iš eilės. O kartą eilė atėjo nuotykių žaidimui “Moon Crystal“.

Toliau skaityti “Retro – Moon Crystal – [NES] [Apžvalga]“

Žaidimai iš praeities šiandien.

Nors jau 2019 metai ir kartais gali skambėti kaip ateitis kurioje mes jau gyvename. Kurioje žaidimai atrodo vis realiau, geriau, jų mąstas didėja ir viskas eina į priekį kūryboje. Bet atsisukus atgal į praeitus mano kaip žaidėjo metus, ir pagalvojus apie įvairiausius žaidimus kuriuos man yra tekę žaisti, ir kuriuos noriu vėl pakartoti, arba kurių neturėjau progos išbandyti ir praleidau. Toliau skaityti “Žaidimai iš praeities šiandien.“